Mes visi gimstame iš esmės bebaimiai, bet baimės pradeda kamuoti kartu su gyvenimo patirtimi. Baimė sušalti, nudegti, nukristi, baimė likti be mamos, be darbo, be gyvenimo partnerio… Nuo pirmųjų gyvenimo dienų mes kaupiame baimes ir pančiojamės jose. Raginame save gyventi dabar ir čia, bet praeitis ir pokyčių baimės jausmas mus varžo. Kiekvienas apsisprendimas sujaudina ir baimės jausmas iškyla iš pasąmonės: o jei… Norime, kad mūsų gyvenimas pasikeistų, bet patys keistis bijome. Geriau palauksiu, pastovėsiu, geriau tegul pasikeičia kiti, o aš jau vėliau. Tačiau kartais verta nerti į savo baimes. Ar žinote, kad auksinis amerikiečių plaukikas Phelps yra plaukikas su vandens baime? Skamba neįtikėtinai? Bet štai, ką gali padaryti žmogus, išdrįsęs pasižiūrėti savo baimei į akis. Gėtę kamavo aukščio baimė, kurią jis įveikė lipdamas į bažnyčios varpinę. Moterų baimės ir nerimas dažniausiai būna susiję su baime likti vienišai, dėl šios baimės įsiveliama į nesėkmingus santykius. Moterys dažnai bijo rizikuoti, bijo suklysti, apsikvailinti ir belieka tik visko bijoti. Pažadinkite savyje vaiką, kuris kartą nugriuvęs vėl keliasi, ropščiasi ir jo pečių neslegia per gyvenimą rinktos baimės.
Grožio deivė 