Šį kartą savo tinklaraščio įrašą noriu pradėti laimės palinkėjimu. Kodėl? Nes grožis yra tai, kaip mes jaučiamės, kokią žinią siunčiame tiems, kas mus supa. Juk esate matę ‘gražuolę’, į kurią metus žvilgsnį norisi bėgti kuo toliau? Traukime žmones savo nuotaika, vidine būsena, o ne priklijuotais nagais ar prilipdytomis blakstienomis.
Neverta gyventi dėl to, kas kada nors bus.
Gyvenkite visavertį gyvenimą – tą, kuris yra dabar, būtent dabar.
Tapkite pagaliau tuo, kuo galėjote būti, jeigu būtų užtekę tam drąsos.
Nenusiminkite ir apsišarvuokite kantrybe,
nes tai, apie ką čia kalbama, „lengva pasakyti,
bet sunku padaryti“.
„Grožis reikalauja aukų“ – jums, be abejonės, žinomas šis posakis. Baisu pagalvoti, kokioms operacijoms šiais laikais pasmerkia save žmonės ir kokius gydymo metodus išbando vien tam, kad geriau atrodytų! Panašu, kad šis senas posakis teisingas. Pastaruoju metu naujos plastinės chirurgijos klinikos dygsta lyg grybai po lietaus. Gydytojai, kitas medicinos personalas išsijuosę pluša gražindami sėdmenis ir tempdami veido odą.
Bet tikrasis grožio šaltinis yra žmogaus vidinė būsena, jo vidinė harmonija. Imate paskolą (skaitykite apie tai čia) tam, kad pasididintumėte krūtinę ar sumažintumėte nosį? Ar ne geriau būtų skirti pinigus poilsiui su šeima ar savęs tobulinimui?
Grožis gimsta iš vidaus, minta optimizmu ir gyvybingumu. Iš esmės, tai niekam ne naujiena. Grožis visada pasireiškia skirtingai, jis juntamas kiekviename judesyje, geste, kiekviename sveiko ir gyvenimu patenkinto žmogaus žodyje. Senutė gali būti graži, nes jos dvasia, širdis atsiveria nė kiek nevaržomai, skleidžia pasauliui meilę ir gyvenimo džiaugsmą. Auginkime ne nagus, o charizmą!
Grožio deivė 